Latest News

Kai upė pasakoja legendas – vikingų laivas plaukia per miestą

Įsivaizduokite: ramus vasaros vakaras, saulė leidžiasi už miesto stogų, o per lėtai tekantį upės vandenį praslenka tamsus siluetas – tai ne įprasta turistinė valtis, ne garlaivis, o… tikras vikingų laivas. Įgula – apsirengusi senoviniais rūbais, skamba būgnai, žėri deglai. Ir staiga miestas, kurio širdyje teka upė, tampa scena legendoms ir mitams atgyti.

Miestas, kuris klausosi upės

Kiekvienas miestas, kuriame teka upė, turi savitą ritmą. Upė – tai ne tik geografija. Tai gija, jungianti praeitį su dabartimi, o kartais – ir su senomis, primirštomis istorijomis. Kai vikingų laivas plaukia per miestą, jis tarsi išrašo naują upės puslapį. Ne modernų, bet paremtą senove – su kardu, su saga, su dainomis, kurios skamba nuo skandinavų fiordų iki mūsų krantų.

Kodėl vikingai?

Vikingų kultūra šiandien išgyvena tikrą renesansą. Tai ne vien Holivudo įtaka ar kompiuteriniai žaidimai. Tai gilus smalsumas: kas jie buvo iš tiesų? Ką reiškė jų kelionės, jų simboliai, jų ryšys su gamta? Kai miestu plaukia vikingų laivas – ar tai rekonstrukcija, ar meninė instaliacija – jis sugrąžina mus į laikus, kai žmonės nebijodavo plaukti į nežinomybę.

Kai upė tampa scena

Tokie reginiai dažnai tampa daugiau nei pramoga. Tai šventė miestui, pasakojimas per veiksmą. Vaikai mojuoja nuo krantų, senjorai prisimena istorijos pamokas, turistai išsitraukia telefonus. Bet svarbiausia – tą akimirką mes visi dalyvaujame bendrame išgyvenime. Upė kalba – ir mes klausomės. Ji neša legendas, kurios išplaukia iš praeities tam, kad primintų: kiekvienas miestas turi savo herojus, savo keliautojus, savo drąsuolius.

Ką palieka šis laivas?

Tylą. Klausimą. Įkvėpimą. Galbūt norą sužinoti daugiau apie mūsų pačių istoriją. Gal – impulsą sukurti savo legendą. Juk kiekvienas iš mūsų esame tarsi vikingas savo gyvenimo kelionėje – ieškome naujų krantų, susiduriame su audromis, bet vis tiek iriamės pirmyn.